Liepos 20
Išvaizda
| Birž – Liepa – Rgp | ||||||
| Pr | A | T | K | Pn | Š | S |
| 1 | 2 | 3 | 4 | 5 | ||
| 6 | 7 | 8 | 9 | 10 | 11 | 12 |
| 13 | 14 | 15 | 16 | 17 | 18 | 19 |
| 20 | 21 | 22 | 23 | 24 | 25 | 26 |
| 27 | 28 | 29 | 30 | 31 | ||
| 2026 | ||||||
Liepos 20 diena – 201-oji metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 202-oji). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 164 dienos.
Informacija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šventės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Tarptautinė šachmatų diena
- Perkūno diena
- Šv. Elijaus debesų valdytojo diena
Vardadieniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Alvyda – Alvydas – Aurelijus – Česlovas – Elijas – Jeronimas – Vismantė [1]
Šią dieną Lietuvoje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Įvykiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1492 m. – Kazimiero Jogailaičio sūnus Aleksandras tapo Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu.
- 1919 m. – įsteigtas pirmasis Lietuvos valstybės ordinas „Už tėvynę“ (nuo 1920 m. vasario 3 d. – Vyties kryžius), iki 1928 m. – vienintelis Lietuvos valstybinis apdovanojimas.
- 1959 m. – Kauno HE statytojai užtvenkė Nemuną.
- 1993 m. – nutraukta laikinųjų Lietuvos pinigų – talonų apyvarta.
- 1988 m. – Sąjūdis pradėjo dviračių žygį per Lietuvą.
Gimimo dienos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1867 m. – Česlovas Chmielevskis, geologas, paleontologas, hidrografas (m. 1921 m.).
- 1870 m. – Vincas Mišeika, visuomenės veikėjas (m. 1938 m.).
- 1875 m. – Juozas Neimontas, vargonininkas, chorvedys, pedagogas ir kompozitorius (m. 1963 m.).
- 1883 m. – Petras Ruseckas, knygnešys, visuomenės veikėjas, Nepriklausomybės kovų dalyvis (m. 1945 m.).
- 1891 m. – Marijonas Daujotas, miškininkas, žemės ūkio mokslų kandidatas (m. 1975 m.).
- 1905 m.:
- Balys Pakštas, smuikininkas, lietuvių liaudies instrumentų puoselėtojas, dirigentas (m. 1990 m.).
- Stasys Ušinskas, dailininkas, vitražistas, scenografas, pedagogas, lėlininkas (m. 1974 m.).
- 1911 m. – Jonas Mikulionis, agronomas, agronomijos daktaras, JAV lietuvių visuomenės veikėjas.
- 1917 m. – Jonas Alekna, teatro aktorius, režisierius, dailininkas (m. 1964 m.).
- 1919 m. – Jonas Mačiulis, rašytojas (m. 1992 m.).
- 1923 m. – Česlovas Kavaliauskas, kunigas, teologas, poetas, Naujojo Testamento vertėjas (m. 1997 m.).
- 1927 m.:
- Vaclovas Volkus, pedagogas, poetas, politinis veikėjas.
- Česlovas Gerliakas, statybos inžinierius konstruktorius.
- 1930 m. – Jonas Kantminas, inžinierius mechanikas, technologijos mokslų daktaras.
- 1934 m. – Dionyzas Varkalis, tautodailininkas, restauratorius, muziejininkas, Lietuvos ir Klaipėdos miesto politinis bei visuomenės veikėjas (m. 2022 m.).
- 1938 m.:
- Petras Korkutis, meteorologas, fizinių mokslų daktaras.
- Algirdas Strumskis, žurnalistas, redaktorius (m. 2021 m.).
- 1941 m. – Bronius Pauža, Lietuvos ir Vilniaus miesto savivaldos politikas, LR Seimo narys.
- 1942 m. – Zenona Zakienė-Makarskaitė, chorvedė ir pedagogė.
- 1945 m.:
- Albertas Kruminas, teisininkas, politinis veikėjas.
- Laimutė Taleikienė, Lietuvos ir Utenos rajono profsąjungų ir politinė veikėja.
- 1946 m. – Davidas Geringas, Lietuvos ir Vokietijos violončelininkas, pedagogas, dirigentas.
- 1947 m. – Leonardas Rumševičius, gydytojas, Lietuvos ir Kaišiadorių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1949 m. – Olga Žalkauskienė-Kutašenkova, Lietuvos ir Jonavos rajono politinė bei visuomenės veikėja.
- 1950 m. – Česlovas Pečkys, Lietuvos ir Kazlų Rūdos savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas (m. 2008 m.).
- 1951 m. – Gražina Baikštytė, teatro kino ir televizijos aktorė, žurnalistė.
- 1952 m. – Vytautas Juščius, ekonomistas, socialinių mokslų daktaras.
- 1956 m. – Laima Laučkaitė-Surgailienė, dailėtyrininkė, humanitarinių mokslų daktarė.
- 1958 m.:
- Algimantas Česas, ekologas, Lietuvos ir Radviliškio rajono savivaldybės politinis veikėjas.
- Sigitas Kuncevičius, architektas (m. 2025 m.).
- 1961 m. – Jonas Mažeika, hidrogeologas, inžinierius geologas, habilituotas fizinių mokslų daktaras.
- 1965 m. – Vytautas Bambalas, Lietuvos ir Šilalės rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1967 m. – Giedrius Puodžiūnas, diplomatas.
- 1972 m.:
- Alvydas Pazdrazdis, krepšinio treneris.
- Rokas Žilinskas, žurnalistas, politikas.
- 1975 m. – Tomas S. Butkus, poetas, eseistas, architektas, leidėjas.
Mirtys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1636 m. – Albertas Vladislovas Radvila, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas (g. 1589 m.).
- 1924 m. – Petras Gudelis, knygnešys valstietis (g. 1864 m.).
- 1957 m. – Balys Sližys, politikas, savanoris (g. 1885 m.).
- 1981 m. – Juozas Paukštelis, rašytojas, prozininkas, dramaturgas, vertėjas (g. 1899 m.).
- 1982 m. – Teodora Miknevičienė-Slyvauskaitė, dailininkė keramikė (g. 1909 m.).
- 1990 m. – Jonas Zinkus, literatūros tyrinėtojas[2] (g. 1917 m.).
- 1995 m. – Juozas Bulavas, teisininkas, akademikas, mokslo, politinis ir visuomenės veikėjas (g. 1909 m.).
- 2000 m. – Rimantas Baltušis, vienas pirmųjų po 1990 m. atkurtos Lietuvos Respublikos kariuomenės karininkų, pulkininkas leitenantas (g. 1960 m.).
- 2001 m. – Eugenijus Palskys, teisininkas kriminalistas, teisėtyrininkas penalistas (g. 1940 m.).
- 2003 m. – Vincas Maciūnas, literatūrologas, filologijos mokslų daktaras (g. 1909 m.).
- 2004 m. – Valdemaras Martinkėnas, futbolininkas, vienas žymiausių šalies vartininkų (g. 1965 m.).
- 2006 m. – Algirdas Griškonis, futbolininkas, ledo ritulininkas (g. 1926 m.).
- 2007 m. – Irena Kostkevičiūtė, literatūros ir meno tyrinėtoja. humanitarinių mokslų daktarė (g. 1927 m.).
- 2024 m.:
- Kazys Bagdonavičius, žurnalistas, redaktorius, rašytojas (g. 1941 m.).[3]
- Ingrida Korsakaitė, dailėtyrininkė, dailės istorikė, visuomenės veikėja (g. 1938 m.).[4]
Šią dieną pasaulyje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Įvykiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1810 m. – Kolumbija paskelbė nepriklausomybę.
- 1917 m. – serbai, kroatai ir slovėnai nusprendė įkurti bendrą valstybę – Jugoslaviją.
- 1944 m. – nacių karo vadai nesėkmingai pasikėsino į Adolfą Hitlerį.
- 1954 m. — Ženevoje (Šveicarija) pasirašyta paliaubų Indokinijoje sutartis, pagal kurią Vietnamas buvo padalintas į dvi dalis – Šiaurės Vietnamą ir Pietų Vietnamą.
- 1965 m. – giluminis nusileidimo aparatas „Alvinas“ (JAV) su V.H.V.O.Reini-jaunesniuoju nusileido į Okeano liežuvio kanjoną.
- 1969 m. – JAV astronautas Neilas Armstrongas pirmasis pasaulyje išsilaipino Mėnulyje.
- 1974 m. – Turkija okupavo šiaurinę Kipro dalį.
- 1992 m. – Čekoslovakijos prezidentas Vaclavas Havelas atsistatydino iš einamų pareigų.
Gimimo dienos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1304 m. – Frančeskas Petrarka, italų poetas, mąstytojas, mokslininkas. Humanistinės renesanso kultūros pradininkas (m. 1374 m.).
- 1409 m. – Ilja I, Moldavijos vaivada (princas). Juo buvo du kartus: 1432 m. sausio mėn. – 1433 m. spalio mėn. ir su savo broliu Stefanu II 1435 m. rugpjūčio mėn. – 1443 m. gegužės mėn.[5] (m. 1448 m.).
- 1822 m. – Gregoras Johanas Mendelis, Austrijos vienuolis augustinas, genetikos pradininkas, bitininkas (m. 1884 m.).
- 1847 m. – Jekabas Lautenbachas, latvių etnologas, rašytojas, literatūros kritikas, kalbininkas (m. 1928 m.).
- 1864 m. – Erikas Akselis Karlfeltas, švedų poetas, Nobelio literatūros premijos laureatas (m. 1931 m.).
- 1897 m. – Tadeus Reichstein, 1950 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[6] (m. 1996 m.).
- 1919 m. – Sir Edmund Percival Hillary, Naujosios Zelandijos alpinistas. 1953 m. gegužės 29 d. kartu su šerpu Tensingu Norgėjumi pirmieji užlipo į aukščiausią pasaulio viršūnę Himalajuose – Everestą (8 848 m) (m. 2008 m.).
- 1925 m. – Žakas Deloras, ekonomistas, bankininkystės specialistas, Prancūzijos ir Europos politinis veikėjas (m. 2023 m.).
- 1926 m. – Rudolfas Helmratas, latvių dailininkas tekstilininkas, keramikas (m. 1992 m.).
- 1930 m. – Charles Jerome „Chuck“ Daly, JAV krepšinio treneris, dukart NBA čempionas su Detroit Pistons, Barselonos olimpinių žaidynių aukso medalio laimėtojas, šį titulą gavo kaip legendinės Svajonių komandos vyr. treneris (m. 2009 m.).
- 1934 m. – Uvė Jonsonas, vokiečių rašytojas, redaktorius, scholastas (m. 1984 m.).
- 1938 m. – Diana Rigg, Didžiosios Britanijos kino ir teatro aktorė. Apdovanota CBE (Commander) ordinu (1988 m.) ir DBE (Dame Commander of the Order of the British Empire) (1994 m.) riterio titulu, Stiringo (1988 m.) ir Lydso (1992 m.) universitetų garbės daktarė, septintojo dešimtmečio sekso simbolis ir feminizmo ikona (m. 2020 m.).
- 1941 m. – Vladimiras Liachovas, TSRS kosmonautas.
- 1943 m. – Seth Shostak, amerikiečių astronomas, baigęs Princtono universitetą. Seth Shostak yra seniausias astronomas dirbantis SETI institute, Mountain View Kalifornijoje. Prieš prisijungimą prie SETI projekto dirbo švietimo srityje, taip pat su teleskopais Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Olandijoje. Seth Shostak yra SETI instituto vedamos radijo laidos Ar mes esame vieni? vedėjas, taip pat dirba Phoenix Projekte.
- 1947 m. – Carlos Santana, meksikiečių gitaristas[7].
- 1952 m. – Dave Evans, buvęs AC/DC vokalistas.
- 1962 m. – Giovanna Amati, buvusi profesionali Autosporto lenktynininkė iš Italijos. Ji labiausiai žinoma dėl to, kad yra paskutinė moteris, lenktyniavusi Formulėje 1.
- 1971 m. – Josh Lucas, JAV aktorius.
- 1973 m.:
- Claudio Reyna, New York „Red Bulls“ futbolo klubo ir JAV vyrų futbolo rinktinės saugas.
- Omaras Hašimas Epsas, amerikiečių aktorius ir dainininkas.
- 1975 m.:
- Walter Ray Allen, amerikietis krepšininkas, žinomas kaip Ray Allen. Allen rungtyniauja NBA komandoje Bostono „Celtics“.
- Rodolfas Aruabarena, Argentinos futbolininkas. Gynėjas, atstovaujantis Club Atlético Tigre klubą. Buvęs Argentinos futbolo rinktinės žaidėjas.
- 1977 m. – Alessandro dos Santos, brazilų futbolininkas, Japonijos rinktinės ir Nagoya Grampus klubo gynėjas.
- 1978 m. – Pavel Daciukas, ledo ritulio žaidėjas žaidžiantis centro puolėjo pozicijoje NHL Detroito „Red Wings“ komandoje.
- 1980 m.:
- Gisele Caroline Bündchen, brazilų fotomodelis, Forbes duomenimis – geriausiai apmokamas modelis visame pasaulyje[8].
- Mike Kennerty, amerikiečių gitaristas (The All-American Rejects)[9].
Mirtys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1454 m. – Jonas II, Astūrijos princas, nuo 1405 m. kovo 6 d. iki 1406 m. gruodžio 25 d. Kastilijos ir Leono karalius, valdė nuo 1406 m. gruodžio 25 d. iki mirties (g. 1405 m.).
- 1524 m. – Klaudija Prancūzė, 1515–1524 m. Prancūzijos karalienė (g. 1499 m.).
- 1726 m. – Johanas Dyncenhoferis, vokiečių baroko architektas (g. 1664 m.).
- 1903 m. – Popiežius Leonas XIII, 256 – as Romos popiežius (g. 1810 m.).
- 1923 m. – Pancho Villa, meksikiečių revoliucionierius[10] (g. 1878 m.).
- 1926 m. – Feliksas Edmundovičius Dzeržinskis, revoliucionierius, ТSRS valstybės ir komunistų partijos veikėjas (g. 1877 m.).
- 1927 m. – Ferdinandas I, 1914–1927 m. Rumunijos karalius (g. 1865 m.).
- 1937 m. – Džuljelmas Markonis, italų fizikas, labiausiai žinomas kaip radijo išradėjas. 1909 m. gavo Nobelio fizikos premiją (g. 1874 m.).
- 1973 m. – Bruce Lee, San Franciske, JAV, gimęs kovos menų ekspertas ir aktorius, viena charizmatiškiausių XX a. kovos menų figūrų. Bruce Lee ne tik išpopuliarino kovos menus kino ekrane, bet ir sukūrė savo stilių Jeet Kune Do.[11] Vaikystę bei paauglystę praleido Honkonge (g. 1940 m.).
- 2024 m. – Moacir Rodrigues Santos, buvęs Brazilijos futbolininkas (g. 1970 m.).[12]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Liepos 20 (Day.lt)
- ↑ Jonas Zinkus Archyvuota kopija 2012-01-23 iš Wayback Machine projekto..
- ↑ KAZYS BAGDONAVIČIUS 1941 11 10 – 2024 07 20. Lietuvos rašytojų sąjunga. 2024-07-20. Nuroda tikrinta 2024-07-20.
- ↑ Mirė Jurgos Ivanauskaitės mama, žymi dailės istorikė Ingrida Korsakaitė. lrytas.lt. 2024-07-21. Nuoroda tikrinta 2024-07-22.
- ↑ Ştefănescu, Istoria medie a României, Bukareštas, Vol. I, 1991, p.104-105;
- ↑ (angl.) Nobelio medicinos premijos laureatai
- ↑ Carlos Santana.
- ↑ www.sueddeutsche.de Archyvuota kopija 2008-08-23 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Mike Kennerty.
- ↑ Pancho Villa.
- ↑ Stein, Joel (1999). „TIME 100: Bruce Lee“. Time Magazine. Suarchyvuotas originalas 2009-12-02. Nuoroda tikrinta 2007-09-14.
- ↑ „Moacir, ex-volante do Atlético-MG, morre aos 54 anos“. GE (portugalų). 2024-07-20. Nuoroda tikrinta 2024-07-21.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Liepos 20-oji Lietuvoje ir pasaulyje (Diena.lt)

